Spelta

Spelta (lot. Triticum spelta) kviečiai vieni seniausių grūdinių augalų. Spelta kviečiams priskiriamos ypatingos savybės reikšmingos žmonių mityboje: labai aukštas mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekis, didesnis baltymų kiekis lyginant su paprastaisiais kviečiais.
Spelta miltai turi savitą originalų pikantišką riešutų skonį. Grūduose yra daug magnio, kalio, geležies, cinko, mangano ir daug B grupės vitaminų. Spelta savyje turi beveik visus reikalingus vitaminus ir maistingas medžiagas, kurių reikia pilnavertei subalansuotai žmogaus mitybai. Vitaminai yra ne tik grūdo apvalkale, bet ir visuose grūdo sluoksniuose. Tai reiškia, kad visos maistingos medžiagos išlieka net smulkaus malimo miltuose.
Spelta labai tinka dietinei mitybai arba kaip papildas sergantiems, greitam jėgų atgavimui. Glitimo netgi daugiau kaip paprastuose kviečiuose. Tačiau jo struktūra visiškai kitokia, todėl ir poveikis žmogaus organizmui kitoks.   
Šiais laikais kai daugelis vaikų ir suaugusiųjų kenčia nuo alergijos kviečių glitimui, tai tokiu atveju būtų pati geriausia išeitis valgyti produktus pagamintus iš speltos, kadangi jos sudėtyje nėra tokio kaip kviečio glitimo. Įrodyta, kad maitinant mažus vaikus gaminiais iš speltos miltų su vandeniu (duona, košė ir pan.), vaikų organizmuose nebuvo jokių nepakankamumų, lyginant su vaikais, kuriuos maitino motinos pienu. Tai reiškia, kad spelta maistingesnė net už motinos pieną.
Spelta grūdus dengiantys žvynai puikiai juos saugo nuo ligų, kenkėjų ir drėgmės praradimo. Dar niekam nepavyko genetiškai modifikuoti šios ypatingos kultūros. Spelta nepakelia mineralinių trąšų ir tai neleidžia jų auginti dideliuose plotuose dirbant šiuolaikiniais metodais. Beje, po Černobylio katastrofos, Spelta buvo vienintelė kultūra nepaveikta radiacijos. Iš jų, kaip ir iš įprastų kviečių, gaminami įvairūs duonos gaminiai.


 

Categories:

Leave a Reply