Moliūgas
Didžiąją moliūgų dalį sudaro vando, o likę 6-25 - žmogaus organizmui reikalingų medžiagų:
Sacharidai (giukozė, fruktozė, minozė)- atlieka reikšmingą vaidmenį mityboje ir fiziologiniuose procesuose.
Minkštime daug mikro ir makroelementų, daug kalio ir kobalto druskų, geležies, vario, vitaminų C, B1, B2, E, PP, betakaroteno, kuris naudingas regai ir imuninei sistemai.
Moliūgų sėklose gausu fitosterino, beta ir gama tokoferolio, mineralinių
medžiagų, seleno, cinko, aliejų (iki 50 proc.) bei
kukurbitacino, padedančio vaikam nuo kirmėlių.
Moliūgas itin rekomenduojamas antsvorį turintiems žmonėms, dėl skaidulinių medžiagų gausos. Padeda sergantiems virškinamojo trakto susirgimais (patekęs į žarnyną moliūgas absorbuoja organizme esančius toksinus, ligas sukeliančias bakterijas, sujungia tulžies rūgštis ir organizme susikaupusį amoniaką.
Vaisiuje esančios
skaidulos mažina cholesterolio kiekį, šalina
radioaktyviuosius elementus, sunkiuosius metalus, šlakus,
skatina žarnyno judesius ir tokiu būdu saugo nuo vidurių
užkietėjimo.
Moliūge
esantis vitaminas B3 reikalingas medžiagų apykaitai,
randami antioksidantai stabdo vėžinių ląstelių vystymąsi.
Sutrinta minkštimo tyrelė dedama ant odos sergant egzema.
Šviežios sultys naudingos blogai miegant, sutrikus medžiagų
apykaitai, sergant cukriniu diabetu, esant bendram
nusilpimui, ypač pavasarį, sergant mažakraujyste, širdies ir
kraujagyslių ligomis bei padidėjusiu kraujospūdžiu.
Moliūgų stiebai naudojami kaip šlapimą varanti priemonė.
Žiedų nuoviras gydo ilgai negyjančias žaizdas.
Dr.
Aurelija Paulauskienė sakė, kad valgyti galima ne tik
minkštimą, kas visiškai įprasta, bet ir jaunus lapus, stiebus,
žiedus ir, žinoma, sėklas:
„Amerikiečių
mokslininkai teigia, kad suvalgius apie 100 g virtų moliūgų
lapų, žmogus savo dienos normą papildo 120 proc. vitamino A ir
net 300 proc. vitamino C, taip pat pusės dienos normos kalcio,
kitais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Valgomi
jauni lapai: jie nuplaunami, dedami į verdantį vandenį,
kuriame paverdami trumpai, apie 5–10 min., tiekiami su
grietinėle, grietine ar sviestu, nes riebalai organizmui
padeda geriau įsisavinti vitaminą D. Beje, lapus galima ir
apkepti, pagardinant česnaku ar imbieru. Žiedus taip pat
galima ir virti, ir kepti. Tinka tiekti kaip garnyrą prie mėsos
ar žuvų patiekalų. Suvalgius apie vieną porciją moliūgų
minkštimo, organizmas gauna apie 85 proc. vitamino C, 25 proc.
vitamino A dienos normos. Iš minkštimo verdamos košės,
troškiniai, džemai, cukrintiniai, sultys, maistelis
kūdikiams, duona su moliūgų tyre, gaminamas ir spiritas.
Tarkuotas arba kiek apkeptas moliūgas tinka salotoms, o
trintas – sriubai, kuri ne tik skani, bet ir graži. Jei moliūgai
nedideli, juos galima įdaryti mėsa, žuvimi, daržovėmis.
Beje, kepant pyragus ir norint, kad jie gerai iškiltų, moliūgų
tyrės nereikėtų dėti ne daugiau kaip 40 proc.