Moliūgas


Didžiąją moliūgų dalį sudaro vando, o likę 6-25 - žmogaus organizmui reikalingų medžiagų:
Sacharidai (giukozė, fruktozė, minozė)- atlieka reikšmingą vaidmenį mityboje ir fiziologiniuose procesuose.
Minkštime daug mikro ir makroelementų, daug kalio ir kobalto druskų, geležies, vario, vitaminų C, B1, B2, E, PP, betakaroteno, kuris naudingas regai ir imuninei sistemai.
Moliūgų sėklose gausu fi­tos­te­ri­no, be­ta ir ga­ma to­ko­fe­ro­lio, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų, se­le­no, cin­ko, alie­jų (iki 50 proc.) bei ku­kur­bi­ta­ci­no, padedančio vai­kam nuo kir­mė­lių.

Moliūgas itin rekomenduojamas antsvorį turintiems žmonėms, dėl skaidulinių medžiagų gausos. Padeda sergantiems virškinamojo trakto susirgimais (patekęs į žarnyną moliūgas absorbuoja organizme esančius toksinus, ligas sukeliančias bakterijas, sujungia tulžies rūgštis ir organizme susikaupusį amoniaką.
Vai­siu­je esan­čios skai­du­los ma­ži­na cho­les­te­ro­lio kie­kį, ša­li­na ra­dio­ak­ty­viuo­sius ele­men­tus, sun­kiuo­sius me­ta­lus, šla­kus, ska­ti­na žar­ny­no ju­de­sius ir to­kiu bū­du sau­go nuo vi­du­rių už­kie­tė­ji­mo. 
Mo­liū­ge esan­tis vi­ta­mi­nas B3 rei­ka­lin­gas me­džia­gų apy­kai­tai, ran­da­mi an­ti­ok­si­dan­tai stab­do vė­ži­nių ląs­te­lių vys­ty­mą­si. Su­trin­ta minkš­ti­mo ty­re­lė de­da­ma ant odos ser­gant eg­ze­ma. Švie­žios sul­tys nau­din­gos blo­gai mie­gant, su­tri­kus me­džia­gų apy­kai­tai, ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu, esant ben­dram nu­sil­pi­mui, ypač pa­va­sa­rį, ser­gant ma­ža­krau­jys­te, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis bei pa­di­dė­ju­siu krau­jo­spūdžiu. 
Mo­liū­gų stie­bai nau­do­ja­mi kaip šla­pi­mą va­ran­ti prie­mo­nė. 
Žie­dų nuo­vi­ras gy­do il­gai ne­gy­jan­čias žaiz­das.

Dr. Au­re­li­ja Pau­laus­kie­nė sa­kė, kad val­gy­ti ga­li­ma ne tik minkš­ti­mą, kas vi­siš­kai įpras­ta, bet ir jau­nus la­pus, stie­bus, žie­dus ir, ži­no­ma, sėk­las:
„Ame­ri­kie­čių moks­li­nin­kai tei­gia, kad su­val­gius apie 100 g vir­tų mo­liū­gų la­pų, žmo­gus sa­vo die­nos nor­mą pa­pil­do 120 proc. vi­ta­mi­no A ir net 300 proc. vi­ta­mi­no C, taip pat pu­sės die­nos nor­mos kal­cio, ki­tais vi­ta­mi­nais ir mi­ne­ra­li­nė­mis me­džia­go­mis. Val­go­mi jau­ni la­pai: jie nu­plau­na­mi, de­da­mi į ver­dan­tį van­de­nį, ku­ria­me pa­ver­da­mi trum­pai, apie 5–10 min., tie­kia­mi su grie­ti­nė­le, grie­ti­ne ar svies­tu, nes rie­ba­lai or­ga­niz­mui pa­de­da ge­riau įsi­sa­vin­ti vi­ta­mi­ną D. Be­je, la­pus ga­li­ma ir ap­kep­ti, pa­gar­di­nant čes­na­ku ar im­bie­ru. Žie­dus taip pat ga­li­ma ir vir­ti, ir kep­ti. Tin­ka tiek­ti kaip gar­ny­rą prie mė­sos ar žu­vų pa­tie­ka­lų. Su­val­gius apie vie­ną por­ci­ją mo­liū­gų minkš­ti­mo, or­ga­niz­mas gau­na apie 85 proc. vi­ta­mi­no C, 25 proc. vi­ta­mi­no A die­nos nor­mos. Iš minkš­ti­mo ver­da­mos ko­šės, troš­ki­niai, dže­mai, cuk­rin­ti­niai, sul­tys, mais­te­lis kū­di­kiams, duo­na su mo­liū­gų ty­re, ga­mi­na­mas ir spi­ri­tas. Tar­kuo­tas ar­ba kiek ap­kep­tas mo­liū­gas tin­ka sa­lo­toms, o trin­tas – sriu­bai, ku­ri ne tik ska­ni, bet ir gra­ži. Jei mo­liū­gai ne­di­de­li, juos ga­li­ma įda­ry­ti mė­sa, žu­vi­mi, dar­žo­vė­mis. Be­je, ke­pant py­ra­gus ir no­rint, kad jie ge­rai iš­kil­tų, mo­liū­gų ty­rės ne­rei­kė­tų dė­ti ne dau­giau kaip 40 proc.

Categories:

Leave a Reply